Family-9_mano

Kiekvieną kartą po fotosesijos išleidusi Moters šeimą pagalvoju, kad tai kažkas tokio stipraus ir nekasdieniško. Ore tiesiog kabo santykių debesis. Šeimos santykių: meilės, rūpinimosi vienas kitu, žavėjimosi, švelnumo ir šilumos. Kartais pūsteli lengvas įtampos vėjelis, kuris išsisklaido jautriai prisilietus pečiais vienas prie kito… Ir aš ne apie didelius apsikabinimus ar bučinius… Aš apie lengvą prisilietimą rankomis, pirštų sukabinimą, santūrų galvos pasukimą artimojo link…

Stebėdami savo artimą pozuojantį prieš kamerą visada sukyla tas kasdienybėje nedažnai patiriamas matymo iš šono pojūtis: “kokia graži mano dukra!”, “kaip lengvai mano vyras jaučiasi prieš kamerą!”, “kaip nuostabiai šiandiena atrodo mamytė!” …  Žmonės sėdėdami prieš kamerą kartu, jausdami šalia savo šeimos narį (vyrą, žmoną, tėtį, mamą, brolį, seserį…) tarsi sąmoningai įsivardina ir prajaučia santykį jam. Ir kaip smagu matyti, kai pasirodo ta šiluma, artumas, kažkoks džiaugsmas, kad dabar mes čia kartu esame viename portrete – puošnūs ir gražūs. Ir tai liks amžiams. Šeimos fotosesija tai ne tik fotografavimasis….

Moterys sako, kad:

“Pavargę, bet laimingi šeštadienį išsiskirstėme, o sekmadienį tik pailsėję vieni kitiems skambinome ir džiaugėmės, kad praleidome tiek laiko kartu, visiškai kitokioje aplinkoje :) Norėjau, kad žinotumėte, kaip stipriai prisidėjote prie mūsų šeimos laimės! “

“Matau save ir savo šeima kitokią, tarsi prasmingesnę, gražesnę, artimesnę nei kartais jaučiu realiame gyvenime. Žiūrėdama į nuotraukas prisimenu momentus is fotosesijos. Kai kurie jų buvo labai jaudinantys…”

Apie portretų vertę parašysiu kitą kartą…

Egle-L.-29 Radzeviciai-2Galina-su-vaikaisAna-37
Lina+Darius-1

posted by